Žiloji verbena

Žiloji verbena (Verbena stricta)

Tai žolinis, trumpai gyvuojantis, tačiau prie daugiamečių priskiriamas augalas pasiekiantis 1 metro aukštį. Pagrindinis žilosios verbenos stiebas nelinkęs smarkiai šakotis ir auga gana stačiai. Augalas blyškiai žalios spalvos, gausiai padengtas baltais šereliais, jo lapai šiek tiek primena šalavijo lapus, tačiau turi dantytą kraštelį. Kaip ir kitų verbenų, žilosios verbenos lapkočiai styro prisitvirtinę simetriškai iš abiejų stiebo pusių.

Patys lapeliai siekia 10 cm ilgį ir 6 cm plotį, padengti tankiais, baltais šereliais (ypač apatinė lapo pusė) todėl atrodo minkšti ir švelnūs. Matyt dėl to šis augalas ir užsitarnavo “Žilosios verbenos” vardą. Lapai gysloti, turi plunksniškos struktūros gyslas kurios šakojasi į smulkų mažesnių gyslelių tinklą.

Viršutinėje augalo dalyje, panašiai kaip ir kitų verbenų, žilosios verbenos stiebai užsibaigia pereidami į žiedynų šluoteles. Šie žiedynai gausiai nusakstyti smulkiais, tačiau išvaizdžiais, švelnios, pastelinės levandų spalvos žiedeliais. Kaip ir strėlialapė verbena, ar šeriuotoji verbena, šis augalas žiedus skleidžia pamainomis, nuo apačios artėjant link stiebo viršūnės, o vienu metu žydi tik palyginti nedidelė tokių žiedų dalis.

Atskiri žiedeliai (nors ir didesni už kai kurių kitų verbenų) yra smulkūs, stambesnių žiedų taurelės skersmuo siekia vos 0.7 cm. Ant stiebo vienu metu galima rasti tiek žydinčių, tiek ir besiskleidžiančių žiedelių ant kiekvieno žiedkočio, kadangi žydėjimo periodas trunka daugiau nei mėnesį. Žiloji verbena ima skleisti žiedus antroje vasaros pusėje, jie dekoratyvūs, tačiau kaip ir daugumos kitų verbenų žiedai – neturi jokio kvapo.

Ši verbenų rūšis puikiai išsilaiko tiek drėgnoje dirvoje, tiek ir sausesnėse vietose. Iš esmės žiloji verbena gali puikiai augti ir vargingoje dirvoje, molis, žvyras ar smėlis šiam augalui nėra problema. Žinoma, tinkslingai nėra verta jos sodinti į prastą žemę, tačiau gamtoje esant geresnės dirvos sąlygoms žiloji verbena sunkiai atlaiko kitų šalimais augančių augalų konkurencinę kovą dėl saulės.

Natūralioje gamtoje, ypač Šiaurės Amerikos regionuose žiloji verbena sutinkama prerijose, atvirose pievose, atokiose ganyklose, aplink žvyro klodus, prie greitkelių, geležinkelių.

Įvairios bitės, vapsvos ir kiti vabzdžiai dažnai lanko daugumos verbeninių šeimos augalų žiedus, ne išimtis ir žiloji verbena. Jas rečiau užkremta žoliaėdžiai žinduoliai, kadangi augalas turi kartumo, o šeriuota tekstūra jiems irgi atrodo nepatraukliai.