Šeriuotoji verbena

Šeriuotoji verbena (Verbena lasiostachys)

Šioje svetainėje jau apžvelgėme keletą Verbeninių šeimos augalų, tai žoliniai, daugiamečiai augalai kurie dažniau sutinkami azijone, šiaurės bei pietų amerikos regionuose. Dalis jų visiškai laukiniai, neišvaizdūs, o kiti puikiai dera net ir mūsų kraštų gėlynuose. Čia verta paminėti ir hibridinę verbeną, kurios žiedai nei kiek ne prastesni už pelargonijų, ar kitų lauko vazonuose auginamų gėlių. Tuo tarpu šeriuotoji verbena atras vietą ne kiekvienam gėlyne, ir kur kas labiau derės pas mus vis populiaresniais tampančiuose prerijų soduose, kurie iš pažiūros gali pasirodyti tarsi netvarkingas laukinių augalų derinys, o ne iščiustytuose klombose.

Šeriuotoji verbena dar vadinama Kalifornijos verbena (Amerikiečiai dar ją vadina Raudonųjų Kalnų verbena ‘Red Hills vervain‘ pagal specifinę augavietę). Verta paminėti, jog tai gana reta rūšis, o jos išvaizda ženkliai skiriasi nuo kitų verbenų rūšių, kurias kartais būna sunku atskirti tarpusavyje. Specifinis skirtumas – žiedkotis padengtas gausiais, aukštyn styrančiais šereliais (žr. foto). Sakoma, jog senovėje būtent ši verbenų atmaina amerikoje buvo auginama kaip vaistinis augalas. Keletas verbenų rūšių yra naudojamos kaip tonizuojanti priemonė bei peršalimo simptomams lengvinti (arbatoms). Sakoma, jog

Šeriuotoji verbena kaip ir kitos verbenos turi keturbriaunį stiebą, patrynus šios verbenos lapą yra jaučiamas specifinis aromatas. Kaip ir kitos verbenos šis žolinis, žydintis augalas sugeba pritraukti nemažai drugelių, bičių bei kitų nektaringus augalus vasaros mėnesiais lankančių vabzdžių.

Botanikoje ši verbena priskiriama prie smulkių krūmelių, tai žolinis, šiek tiek medėjantis augalas. Krūmelis puikiai atlaiko tiesioginius saulės spindulius, pats nėra didelis, tačiau gamtoje mėgsta augti greta kitų, kiek didesnių krūmokšnių. Dažnai konkreti augavietė ir lemia šios verbenos formą, vietomis ji labiau išsikerojusi, tačiau kartais mažiau eina į plotį ir stiebiasi aukštyn. Manoma, jog taip augalas prisitaiko prie dirvos tipo, saulės poreikio ir kitų konkrečios vietos aplinkybių.

Tačiau nepriklausomai nuo to, antžeminė augalo dalis visuomet turi lapų bazę, kuri tankesnė arčiau žemės, o kylant aukštyn šiek tiek retėja ir smulkėja. Augalui pasiekus tinkamą ūgį į visas puses tarsi pirštai ima augti žiedkočiai. Kiekvieną žiedkotį beveik per visą ilgį (paprastai apie 10 cm) dengia besiskleidžiantys pumpurėliai. Ir nors kiekvienas žiedelis nėra stambus (vos 0.5mm skersmens) tačiau jų gausa ir ryškiai violetinė spalva tikrai patrauks akį.

Šie žiedeliai penkialapiai, tačiau viršuje bei apačioje jie paprastai būna susitelkę ir suaugę į dviejų bei trijų žiedlapių grupes, taip suformuodami viršutinės ir apatinės “lūpos” pavidalą. Kaip ir kitų verbenų Šeriuotosios verbenos žiedynai skleidžiasi pamainomis, o tai reiškia, kad per visą žydėjimo periodą išsiskleidžia vis nauji, dailūs žiedai.

Jas nėra sudėtinga auginti, ir nors pats augalas prastai žiemoja, tačiau nesunkiai pasisėja subrandindamas gausybę smulkių sėkliukių. Šios rūšies verbena nėra išranki dirvai, jai tinka beveik viskas nuo smėlingos iki permirkusios ir molingos dirvos. Tačiau augintojai pastebėjo, jog geriausiai augalas išbujoja daliniame pavėsyje.