Baltoji verbena

Baltoji Verbena (Verbena urticifolia)

Verbeninių augalų šeimoje yra ne viena rūšis žydinti baltais žiedais. Darželiuose dažniausiai auginamis baltos verbenos priklausančios hibridinių verbenų kategorijai, tačiau anglų kalboje baltosios verbenos (White Vervain) pavadinimą turi visai kitas augalas – tai Verbena urticifolia (lot.) laukinis, augalėlis priskiriamas vienmečiams, dvimečiams ar trumpo gyvenimo ciklo daugiamečiams žoliniams augalams.

Baltoji verbena auga nedidelio krūmelio forma, pasiekia vieno ar dviejų metrų aukštį, viršutinėje dalyje stiebas šiek tiek šakojasi. Stiebas šviesios spalvos, gana tvirtas, tipiškai keturkampis kaip ir kitų verbenos rūšies atstovų, padengtas gausiais šereliais (panašiai kaip ir mėtos ar dilgelės kotas).

Į visas puses išsidėstę lygiagrečiai vienas priešais kita styro baltosios verbenos lapai kurių ilgis siekia iki maždaug 15 cm, o plotis iki 6 cm. Lapai lacentiniai, dantytais krašteliais. Viršutinė pusė beveik ne plaukuota, blizgios tamsiai žalios spalvos. Ryškiai matosi lapo gyslos, dėl jų lapo paviršius atrodo raukšlėtas. Apatinė pusė ne tokios intensyviai žalios spalvos, tačiau gerokai plaukuotesnė. Tarp lapo pamatinės dalies ir stiebo yra neilgas lapkotis (iki 5 cm).

Žvelgiant į baltosios verbenos stiebą pamatysite, jog aukščiau esantys verbenos lapai smulkesni, o tam tikrame aukštyje išvis užsibaigia lapuotoji augalo dalis. Viršun styro žiedkočiais užsibaigiančios šakelės, kurios kylant aukštyn savo ruožtu šakojasi į dar keletą atskirų atšakų, kurių kiekviena užsibaigia savotiška žiedų šluotele. Baltoji verbena nepasižymi gausiais žiedynais, tai labiau laukinis pievų augalas, o ne darželio gėlė. Kiekvienas baltas, penkialapis žiedelis siekia vos 3mm.

Baltosios verbenos žydėjimo periodas prasideda nuo vasaros vidurio ir trunka apie pusantro mėnesio. Vienu metu nežydi visi žiedai, tačiau jie skleidžiasi paeiliui aukštyn. Apačioje peržydėje žiedeliai subrandina sėklas. Tokios sėklų dėžutės pagal savo struktūrą vadinamos “riešutėliais” kadangi skyla į 4 dalis. Augalas pasisėja pats išbarstydamas subrandintas sėklas.

Atsižvelgiant į gana nemažą baltosios verbenos krūmo dydį, jos žiedeliai yra perlenyg smulkūs, kad būtų galima šį augalą auginti dėl jo žiedų. Vienu metu žydi vos keletas žiedų, kurie išsidėstę per keletą žiedkočių augančių ant šakų styrančių įvairiomis kryptimis, todėl bendras augalo vaizdas nėra itin dekoratyvus. Kur kas dailiau atrodo giminingi, panašios formos augalai Strėlialapė verbena (Verbena hastata) bei Vaistinė verbena (Verbena officinalis) kurie ne tik gausiau žydi, bet ir turi didesnius, ryškesnius, melsvai violetinius žiedus.

Nepaisant to, baltoji verbena yra vertinga nektaru mintantiems vabzdžiams (bitėms, vapsvoms, smulkiems drugiams) bei vikšrams, žiogams. Subrandintas sėklas mielai lesa paukšteliai.

Baltoji verbena pagrinde sutinkama šiaurės amerikos regionuose (Teksasas, Kanada), tačiau pasitaiko ir Europoje – štai botanikas Akseli Valta aprašo sutikęs šį augalą net Suomijoje.